Aš, kaip ir dauguma Lietuvos gyventojų, važinėju automobiliu, turiu tokį senutėlį Nissan Sunny 1996 metų net, dyzeliukas. Galima juoktis iki apatinių sudrėkimo, bet mašiniukas važiuoja pakankamai gerai, variklis dar nėra nė karto pavedęs, užsiveda iš puse apsisukimo, bet, kaip nebūtų gaila jo techninė apžiūra turėjo baigtis metų pradžioje.
Suprantama, kai mašinos širdis veikia kaip šveicariškas laikrodis, niekas tokio nenorės parduoti arba atiduoti į metalo laužą. Tad nusprendžiau savo automobilį suremontuoti ir pravaryti technikinę. Pradžioje, pakeičiau priekinį stiklą, nes jis buvo skilęs per visą lango apačią, prakeiti tie gulintys gumbai miesto gatvėse. Taip ir norisi sakyti, kad jie padaryti ne greičio mėgėjų fantazijų slopinimui, bet automobilių laužymui.
Taigi, priekinį stiklą susiradau ne sunkiai, su pakeitimu man kainavo apie 100 eurų, kaip tokiam senukui manau, kad neblogai, o ir per langą dabar matyti vaizdus galima kur kas aiškiau ir ryškiau…😉
Po stiklo pakeitimo apėmė energingumas, tad prie to pačio užsisakiau Nissanui ir važiuoklės patikrą. Nuvykęs sutartą dieną palikau mašiniuką auto servise ir grįžau į darbo vietą tęsti darbų. Nepraėjo nei kelių valandų, o meistras iš serviso jau paskambino. Atsiliepęs sužinojau, kad mašinos dugnas visiškai perpuvęs, kad jo remontuoti neapsimoka ir suprantama, man pasiūlė atsikratyti savo senuku SUNNY automobiliu.
Po meistro pasakymo man taip pasidarė gaila to Nissano, taip su juo buvome susidraugavę, o dabar, tenka susitaikyti su mintimi, kad TA (techninės apžiūros) mano mašina nebe praeis. Tad pradėjau sukti galvą kur galėčiau ją priduoti ar kam atiduoti. Pradžioje pamaniau, kad galėčiau ją parduoti skelbimų pagalba, bet tikėtina, kad patalpinti skelbimo į vieną portalą nepakaks, teks talpinti į visus, kiek jų yra internetinėje erdvėje, todėl tokio laiko gaišimo nusprendžiau atsisakyti.
Belandžiodamas po informacinius šaltinius suradau tokius puslapius, kuriuose buvo siūloma parduoti automobilį ir buvo skelbiama, kad siūlomas masinu supirkimas Vilniuje. Tiesą sakant, radęs tokią antraštę pagalvojau, kad tai eilinis internetinis šlamštas ir nekreipdamas dėmesio į tai informacijos ieškojau toliau. Bet aptikdamas vis daugiau informacijos, kad moka brangiai ir pasiima iš vietos, nusprendžiau pasiūlyti ir aš savo kibirą ir patikrinti kas ką siūlo.
Paskambinau į automobilių supirkimą ir pasisakiau kokiu klausimu skambinu. Suprantama, kad man labiausiai rūpėjo, kiek gi jie pasiūlytų ir sumokėtų man už mano senuką Nissaną. Pradžioje, aš tikėjausi gauti bent 100 eurų, bet telefoninio pokalbio metu supratau, kad tokia suma man negresia ir, kad gausiu už mašina visus 150 eurų. Net nudžiugau, netikėjau, kad automobilių supirkimas ir tuo užsiimantys vyrukai gali mane taip išgelbėti, paprasčiau nei maniau pats ir buvau nusiteikęs.
Automobilių supirkėjai atvyko pas mane į kiemą, įvertino mašiniuko stovi ir sumokėjo prižadėtą atlygį už jį, o taip kaip Nisannas dar važiavo, jie sėdo į automobilį ir nuvažiavo į savo laužyną, greičiausiai, kuriame jį išardys ir parduos detalėmis ženkliai brangiau nei pirko. Tad patenkintos liko abi sandorio šalys.
